Andorra · 70-osios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo metinės

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo priimta 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Paryžiuje. Jos atsiradimui įtakos turėjo Antrasis pasaulinis karas, Holokaustas ir kiti valstybės organizuoti nusikaltimai. Jungtinės Tautos siekė suformuluoti pagrindines teises, kurios turėtų priklausyti kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo kilmės, pilietybės, lyties, religijos ar politinių įsitikinimų.

Rengiant deklaraciją dalyvavo įvairių valstybių ir teisės tradicijų atstovai. Atitinkamai JT Žmogaus teisių komisijai pirmininkavo Eleanor Roosevelt, JAV prezidento Franklin D. Roosevelt našlė. Tikslas buvo ne vien vakarietiškas ar nacionalinis teisių katalogas, o tarptautiniu mastu suprantamas bendras standartas.

Deklaracija apima tiek politines ir pilietines, tiek ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tarp jų – teisė į gyvybę ir asmens laisvę, vergovės ir kankinimo draudimas, lygybė prieš įstatymą, minties, sąžinės ir religijos laisvė, taip pat teisė į mokslą, darbą ir socialinę apsaugą. Pati deklaracija nėra tarptautinė sutartis, todėl tiesiogiai nesukuria tokių pačių privalomų pareigų kaip ratifikuota konvencija. Tačiau ji padarė įtaką daugeliui konstitucijų ir vėlesnių tarptautinių sutarčių, tarp jų Europos žmogaus teisių konvencijai ir dviem Jungtinių Tautų žmogaus teisių paktams.

Andorrai ši tema taip pat turi valstybinę politinę reikšmę. 1993 m. šalis priėmė demokratinę konstituciją, tais pačiais metais tapo Jungtinių Tautų nare, o vėliau įstojo į Europos Tarybą. Andoros konstitucijoje pateiktas atskiras pagrindinių teisių ir viešųjų laisvių katalogas.

Taigi pasirinkta minėjimo proga Andorą įtraukia į tarptautinę atminimo kultūrą: ši sukaktis visame pasaulyje buvo naudojama siekiant priminti visuotinių teisių svarbą ir nuolatinę užduotį užtikrinti jų teisinę bei politinę apsaugą. Monetos emisija šį pasaulinį kontekstą susieja su savita Andoros valstybės ir konstitucine raida.