Belgija · Europos palydovo ESRO 2B (Iris 2) 50-metis

Išleidimo data2018-09-17

Bendras tiražas257 500

ES maksimumas260 000

Laidos4

Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

UžrašasESRO-2B / 1968 / 2018 / IRIS / BE

DizainerisLuc Luycx

KalyklaKoninklijke Nederlandse Munt, Utrecht

Išleidimo proga

Moneta skirta ESRO 2B tyrimų palydovo paleidimo 50-osioms metinėms paminėti. Tai buvo pirmasis sėkmingas Europos kosmoso tyrimų organizacijos palydovas. Motyve pavaizduotas ESRO 2B, 1968 m. gegužę iškeltas į Žemės orbitą, vėliau gavęs pavadinimą „IRIS“ (International Radiation Investigation Satellite). Jo paskirtis buvo stebėti Saulės spinduliuotę, kosminę spinduliuotę ir Žemės radiacijos juostas.

Motyvas

Monetos motyvas vaizduoja tyrimų palydovą ESRO 2B – pirmąjį sėkmingai paleistą Europos kosmoso tyrimų organizacijos palydovą, kuris 1968 m. gegužę buvo iškeltas į orbitą aplink Žemės planetą. ESRO 2B, vėliau dar vadintas „IRIS“ (International Radiation Investigation Satellite), užduotis buvo stebėti Saulės spinduliuotę, kosminę spinduliuotę ir Žemės radiacijos juostas.

Apatiniame krašte pavaizduotas Karališkosios Nyderlandų monetų kalyklos Utrechte monetų kalyklos ženklas – Merkurijaus lazda, taip pat Belgijos monetų kalyklos meistro ženklas, Herzele savivaldybės herbas, šalies kodas BE ir monetos dizainerio Luc Luycx inicialai LL.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Europos kosmoso tyrimų organizacija ESRO susikūrė 1960-aisiais, kai kelios Vakarų Europos valstybės sutelkė savo mokslinius ir finansinius išteklius kosmoso tyrimams. Tuo metu atskiros Europos šalys vargiai galėjo konkuruoti su didžiosiomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos kosmoso programomis. Todėl ESRO daugiausia dėmesio skyrė moksliniams kosmoso tyrimams, o atskira organizacija ELDO kūrė Europos nešančiąsias raketas. Belgija buvo viena iš ESRO valstybių narių.

ESRO 2B buvo ankstyvos mokslinių mažųjų palydovų programos dalis. Jo pirmtakas ESRO 2A buvo prarastas nesėkmingo paleidimo metu. Todėl antrosios versijos sėkmė parodė, kad dar jauna organizacija gali įgyvendinti bendrą palydovo projektą. Palydovas buvo paleistas ne Europos raketa, o amerikietiška nešančiąja raketa „Scout“ iš Vandenberg bazės Kalifornijoje. Tai taip pat parodo, kad tuo metu Europos kosmoso pramonė paleidimų srityje vis dar buvo labai priklausoma nuo bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Tirti spinduliuotės reiškiniai tuo metu buvo nauja mokslinių tyrimų sritis. Žemės radiacijos juostos buvo aptiktos tik kosmoso amžiaus pradžioje. Energingųjų dalelių ir Saulės skleidžiamos spinduliuotės matavimai padėjo geriau suprasti Saulės, Žemės magnetinio lauko ir prie Žemės esančios kosminės erdvės sąveiką. Tokios žinios buvo svarbios ne tik fundamentiniams tyrimams, bet ir erdvėlaivių, matavimo prietaisų bei vėliau pilotuojamų misijų apsaugai.

1975 m. ESRO kartu su ELDO buvo prijungta prie naujai įkurtos Europos kosmoso agentūros ESA. Taigi dabartinė ESA instituciniu požiūriu tęsia šio ankstyvojo bendradarbiavimo tradiciją. Penkiasdešimtmetis suteikė Belgijai progą prisiminti savo dalyvavimą koordinuoto Europos kosmoso tyrimų pradžioje. Ši tema sieja Belgijos mokslo politiką su bendrų Europos mokslinių tyrimų struktūrų plėtra.