Coincard

1918 m. valstybinės deklaracijos buvo paskelbtos Pirmojo pasaulinio karo, Rusijos imperijos žlugimo ir laikinos Vokietijos okupacijos Baltijos šalyse aplinkybėmis. Trys šalys valstybę įkūrė arba atkūrė skirtingu metu: Lietuva savo valstybinę nepriklausomybę paskelbė vasario 16 d., Estija – vasario 24 d., o Latvija – 1918 m. lapkričio 18 d.

Skirtingi pavadinimai turi istorines priežastis. 1918 m. Estija ir Latvija pirmą kartą buvo įkurtos kaip modernios, savarankiškos nacionalinės valstybės. Lietuva, priešingai, aiškiai rėmėsi senesne valstybingumo tradicija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė gyvavo daugelį šimtmečių, o vėliau buvo Abiejų Tautų Respublikos dalis. XVIII amžiaus pabaigoje ją padalijus, lietuviškos žemės daugiausia pateko į Rusijos valdžią. Todėl 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės aktas skelbė apie nepriklausomos valstybės atkūrimą.

Po deklaracijų vyko kariniai konfliktai dėl sienų, politinės santvarkos ir faktinio suvereniteto. Tik po nepriklausomybės karų ir diplomatinio pripažinimo trys respublikos galėjo įsitvirtinti. Pirmasis jų valstybinio savarankiškumo etapas baigėsi 1940 m. okupacija ir įjungimu į Sovietų Sąjungą. Po Vokietijos okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais vėl sekė sovietų valdžia.

Baigiamuoju Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu trijų šalių nepriklausomybės judėjimai glaudžiai bendradarbiavo. Plačiai matomas ženklas buvo 1989 m. „Baltijos kelias“ – žmonių grandinė per Estiją, Latviją ir Lietuvą. Lietuva 1990 m. paskelbė atkurianti savo nepriklausomybę, o Estija ir Latvija pasekė 1991 m. Nuo tada valstybės plėtojo bendrus politinius interesus, be kita ko, Europos ir saugumo politikos bendradarbiavimo srityse.

Todėl bendras monetų leidimas buvo logiškas: nors jubiliejai buvo susiję su trimis atskirais valstybės aktais, jie taip pat siejosi su panašia svetimos valdžios, valstybingumo įtvirtinimo ir atkurto suvereniteto patirtimi. Nuo 2004 m. visos trys šalys priklauso Europos Sąjungai.