Latvija · Bendra Baltijos šalių laida: 100 nepriklausomybės metų

Išleidimo data2018-01-31

Bendras tiražas512 000

ES maksimumas512 000

Laidos3

Briaunos užrašasDIEVS ★ SVĒTĪ ★ LATVIJU

UžrašasLATVIJA / 2018

DizainerisJustas Petrulis

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Atminimo moneta skirta 100-osioms Estijos ir Latvijos įkūrimo bei Lietuvos atkūrimo metinėms. Bendrame motyve trys Baltijos valstybės pavaizduotos kaip tarpusavyje susipynusi pynė, taip nurodant į jų bendrą praeitį, dabartį ir ateitį. Motyvą papildo stilizuotas skaičius 100, visų trijų valstybių heraldiniai ženklai ir įrašas „LATVIJA“.

Motyvas

Trys Baltijos valstybės narės simboliškai pavaizduotos kaip viena kasa. Jas sieja bendra istorija: bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Taip pat pavaizduotas stilizuotas skaitmuo, žymintis 100-ąsias metines, ir visų trijų valstybių narių heraldiniai ženklai. Kairėje pusėje įrašytas emisijos valstybės pavadinimas „LATVIJA“, o dešinėje – emisijos metai „2018“. Monetos motyvas buvo išrinktas viešo balsavimo būdu visose trijose Baltijos šalyse.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Trys jubiliejai siejami su Rusijos imperijos žlugimu ir politiniais pokyčiais Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Karo metu Baltijos kraštus iš dalies buvo okupavusi Vokietija. Po revoliucijų Rusijoje atsirado galimybių kurti savarankišką valstybės santvarką, tačiau iš pradžių ją teko įtvirtinti karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.

Lietuvoje Litauischer Rat 1918 m. vasario 16 d. priėmė Nepriklausomybės Aktą. Įvardijimas „atkūrimas“ nurodo, kad Lietuva dar prieš Abiejų Tautų Respublikos padalijimus XVIII amžiaus pabaigoje turėjo savarankiško valstybingumo tradiciją. Estija 1918 m. vasario 24 d. paskelbė nepriklausomybę. Latvijoje Lettische Volksrat 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė respubliką. Visose trijose šalyse kilo ginkluoti susirėmimai su Sovietų Rusijos kariuomene ir kitais kariniais junginiais. Tik po jų naujosios respublikos galėjo įsitvirtinti.

Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m., kai šalys buvo okupuotos ir įjungtos į Sovietų Sąjungą. Po to sekė vokiečių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau – vėl sovietų valdžia. Baltijos valstybės nelaikė savo įjungimo į Sovietų Sąjungą savanorišku įstojimu. Glasnostės ir perestroikos laikotarpiu susiformavo platūs nepriklausomybės judėjimai. Bendra protesto forma buvo 1989 m. Baltijos kelias – žmonių grandinė per Estiją, Latviją ir Lietuvą. Valstybinė nepriklausomybė buvo atkurta 1990 m. ir 1991 m.

Todėl bendroje monetų laidoje remiamasi ne tik trimis laiko požiūriu artimais 1918 m. valstybės aktais, bet ir lygiagrečia svetimos valdžios, nepriklausomybės judėjimų bei vėl atkuriamo valstybinio suvereniteto patirtimi. Nuo 2004 m. visos trys šalys priklauso Europos Sąjungai ir NATO. Monetos motyvas buvo nustatytas tarptautiniame konkurse, o vėliau atrinktas viešu balsavimu visose trijose valstybėse. Taip bendrasis projektas įgijo ne tik istorinį, bet ir aiškiai tarpvalstybinį pobūdį.