Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 298 2018
Cirkuliacinių monetų rinkinys
PP
Apyvartinių monetų rinkinys proof
Italija · 70-osios Italijos Konstitucijos priėmimo metinės
Tiražas3 000
Išleidimo kaina115,00 €
Išleidimo data2018-01-02
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašas2 ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina139,00 €
Išleidimo proga
Moneta skirta 70-osioms Italijos Konstitucijos įsigaliojimo metinėms. Motyve pavaizduotas laikinasis valstybės vadovas Enrico De Nicola, 1947 m. gruodžio 27 d. pasirašantis Konstituciją, šalia jo – vyriausybės vadovas Alcide De Gasperi ir Konstitucinės Asamblėjos pirmininkas Umberto Terracini. Taip pat pateikti užrašai „CONSTITUZIONE“ ir „CON SICURA COSCIENZA“, monograma „RI“ bei metų skaičiai „1948 • 2018“.
Motyvas
Enrico De Nicola, laikinai eidamas valstybės vadovo pareigas, 1947 m. gruodžio 27 d. paskelbia Italijos Respublikos Konstituciją. De Nicolas dešinėje pavaizduotas vyriausybės vadovas Alcide De Gasperi, o jo kairėje – Italijos Konstitucinės Asamblėjos prezidentas Umberto Terracini. Viršutinėje monetos dalyje įspausti užrašas „CONSTITUZIONE“ ir Italijos Respublikos monograma „RI“. Apatinėje nacionalinės pusės dalyje pavaizduoti užrašas „CON SICURA COSCIENZA“, Romos monetų kalyklos ženklas „R“ ir datos „1948 • 2018“, t. y. Italijos Konstitucijos įsigaliojimo metai ir monetos išleidimo metai.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Konstitucija buvo priimta pasibaigus fašistinei diktatūrai ir Antrajam pasauliniam karui. Iki tol Italijos valstybės santvarka rėmėsi 1848 m. Statuto Albertino – Sardinijos Karalystės konstitucija, kuri vėliau buvo perimta Italijos Karalystėje. Kadangi šį statutą buvo galima lengvai pakeisti paprastais įstatymais, jis nesutrukdė fašizmui perimti valdžią ir įsitvirtinti.
1946 m. birželio 2 d. Italijos moterys ir vyrai referendume pasirinko respubliką, o ne monarchiją. Tuo pat metu buvo išrinkta Konstitucinė asamblėja. Moterys pirmą kartą visoje šalyje dalyvavo politiniuose rinkimuose Italijoje ir galėjo būti išrinktos. Po diktatūros, karo ir Vokietijos okupacijos asamblėja turėjo sukurti naują demokratinę santvarką. Rengiant konstituciją daugiausia dalyvavo krikščionys demokratai, socialistai, komunistai ir liberalai. Nepaisant politinių skirtumų, jie rado kompromisus dėl pagrindinių teisių ir valstybės institucijų.
Konstitucija skelbia Italiją demokratine, darbu grindžiama respublika ir kildina valstybės valdžią iš tautos. Ji saugo asmens ir socialines teises, nustato parlamentinę valdymo sistemą ir numato nepriklausomą teismų sistemą, regionų savivaldą bei Konstitucinį Teismą. Viena iš pereinamųjų nuostatų draudžia atkurti paleistą fašistų partiją.
Enrico De Nicola buvo teisininkas ir liberaliosios tradicijos politikas. Pasibaigus monarchijai, jis buvo pasirinktas kaip įvairioms partijoms priimtina pereinamojo laikotarpio figūra; įsigaliojus naujajai valstybės santvarkai, jis tapo pirmuoju Respublikos prezidentu. Alcide De Gasperi, vienas iš pagrindinių krikščionių demokratų ir fašizmo priešininkas, formavo pirmąsias pokario vyriausybes. Umberto Terracini priklausė Komunistų partijai, o fašistinio valdymo laikotarpiu buvo įkalintas ir ištremtas. Taigi šie trys asmenys atstovauja skirtingoms politinėms kryptims, dalyvavusioms konstitucijos rengimo procese.
Posakis „Con sicura coscienza“ siejamas su De Nicola pasirašymo metu: jis esą atidžiai perskaitė tekstą ir galėjo jį pasirašyti ramia sąžine. Jubiliejus suteikė progą prisiminti demokratinį Italijos atkūrimą ir iki šiol galiojantį jo teisinį pagrindą.
1946 m. birželio 2 d. Italijos moterys ir vyrai referendume pasirinko respubliką, o ne monarchiją. Tuo pat metu buvo išrinkta Konstitucinė asamblėja. Moterys pirmą kartą visoje šalyje dalyvavo politiniuose rinkimuose Italijoje ir galėjo būti išrinktos. Po diktatūros, karo ir Vokietijos okupacijos asamblėja turėjo sukurti naują demokratinę santvarką. Rengiant konstituciją daugiausia dalyvavo krikščionys demokratai, socialistai, komunistai ir liberalai. Nepaisant politinių skirtumų, jie rado kompromisus dėl pagrindinių teisių ir valstybės institucijų.
Konstitucija skelbia Italiją demokratine, darbu grindžiama respublika ir kildina valstybės valdžią iš tautos. Ji saugo asmens ir socialines teises, nustato parlamentinę valdymo sistemą ir numato nepriklausomą teismų sistemą, regionų savivaldą bei Konstitucinį Teismą. Viena iš pereinamųjų nuostatų draudžia atkurti paleistą fašistų partiją.
Enrico De Nicola buvo teisininkas ir liberaliosios tradicijos politikas. Pasibaigus monarchijai, jis buvo pasirinktas kaip įvairioms partijoms priimtina pereinamojo laikotarpio figūra; įsigaliojus naujajai valstybės santvarkai, jis tapo pirmuoju Respublikos prezidentu. Alcide De Gasperi, vienas iš pagrindinių krikščionių demokratų ir fašizmo priešininkas, formavo pirmąsias pokario vyriausybes. Umberto Terracini priklausė Komunistų partijai, o fašistinio valdymo laikotarpiu buvo įkalintas ir ištremtas. Taigi šie trys asmenys atstovauja skirtingoms politinėms kryptims, dalyvavusioms konstitucijos rengimo procese.
Posakis „Con sicura coscienza“ siejamas su De Nicola pasirašymo metu: jis esą atidžiai perskaitė tekstą ir galėjo jį pasirašyti ramia sąžine. Jubiliejus suteikė progą prisiminti demokratinį Italijos atkūrimą ir iki šiol galiojantį jo teisinį pagrindą.
Verta žinoti
Šį apyvartinių monetų rinkinį sudaro visos aštuonios apyvartinės monetos nuo 1 cento iki 2 eurų, taip pat ši 2 eurų proginė moneta ir tematiškai identiška 5 eurų sidabrinė moneta (nominalioji vertė: 10,88 €).