Italija · 750-osios Dante Alighieri gimimo metinės

Išleidimo data2015-06-26

Bendras tiražas3 515 000

ES maksimumas3 500 000

Laidos2

Briaunos užrašas2 ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

UžrašasRI / R / 1265 / 2015 / DANTE ALIGHIERI

DizainerisSilvia Petrassi

KalyklaInstituto Poligrafico e Zecca Dello Stato, Roma

Išleidimo proga

Moneta skirta 750-osioms Dante Alighieri (1265–2015) gimimo metinėms. Motyve pavaizduotas Dante su atversta knyga priešais Skaistyklos kalną („Purgatorio“) iš „Dieviškosios komedijos“, pagal Domenico di Michelino kūrinį Santa Maria del Fiore katedroje Florencijoje. Motyvą papildo užrašas „DANTE ALIGHIERI“, monograma „RI“, kalyklos ženklas „R“, Silvia Petrassi inicialai ir metų skaičiai „1265“ bei „2015“.

Motyvas

Monetos motyve pavaizduotas Dante, kairėje rankoje laikantis atverstą knygą, o fone – Skaistyklos kalnas („Purgatorio“) iš „Dieviškosios komedijos“, kaip jį pavaizdavo dailininkas Domenico di Michelino (1417–1491) katedroje Santa Maria del Fiore Florencijoje; tarp jų pavaizduotas Italijos Respublikos monograma „RI“; dešinėje matomas Romos monetų kalyklos ženklas „R“; apačioje pateikti Silvia Petrassi inicialai ir datos „1265“ bei „2015“ (Dante gimimo metai ir monetos išleidimo metai); virš atvaizdo puslankiu eina įrašas „DANTE ALIGHIERI“.

Monetos išoriniame žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Dante Alighieri buvo Florenz kilęs poetas, politinis pareigūnas ir mokslininkas. Jis dalyvavo politinių stovyklų kovose savo gimtajame mieste ir kurį laiką priklausė jo vadovaujantiems pareigūnams. Įsigalėjus priešininkams juodiesiems gvelfams, jis už akių buvo nuteistas ir ištremtas iš Florenz. Kadangi negrįžo, likusį gyvenimą praleido įvairiuose Šiaurės Italijos dvaruose. Jis mirė 1321 m. Ravenna.

Žinomiausias jo kūrinys didžiąja dalimi sukurtas tremties metais. „Dieviškoji komedija“ pasakoja apie kelionę per tris pomirtinio pasaulio sritis: Pragarą, Skaistyklą ir Rojų. Pasakotoją iš pradžių veda romėnų poetas Vergil, o vėliau šį vaidmenį perima Beatrice. Kūrinys jungia krikščioniškąją teologiją ir viduramžių kosmologiją su antikine literatūra, filosofija, taip pat politikos ir to meto istorijos komentarais. Dante vaizduoja istorines asmenybes, mitologines būtybes ir savo amžininkus, priskirdamas juos pomirtinio pasaulio tvarkai pagal jų elgesį žemiškajame gyvenime.

Dante poemą parašė ne lotynų kalba, tuomet vartota daugelyje mokslinių tekstų, o viena iš italų šnekamosios kalbos atmainų, daugiausia paremta Toskanos tarme. Platus jo kūrinių paplitimas ir vėlesnis jų kanonizavimas prisidėjo prie to, kad ši kalbos atmaina tapo italų bendrinės kalbos pagrindu. Be to, jis parašė „Vita nuova“ – eilėraščių ir prozos komentarų apie Beatrice derinį, taip pat traktatų apie kalbą ir politinę santvarką.

Todėl Italijos kultūrinėje atmintyje Dante reiškia ne tik vieną literatūros kūrinį, bet ir bendrą kalbą šalies, politiškai suvienytos tik po kelių šimtmečių. Jo portretas ir jo kūrinių scenos jau seniai vaizduojami mene, paminkluose ir valstybinėje simbolikoje. Taigi jubiliejus suteikė Italijai progą prisiminti autorių, kurio kūryba glaudžiai susijusi su nacionaline literatūros ir kalbos istorija.