Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 164 2014
Lizdinė pakuotė
UNC/BU
Blisteris BU
Belgija · 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios
Tiražas6 000
Išleidimo kaina10,00 €
Išleidimo data2014-05-12
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina149,00 €
Išleidimo proga
Proginė moneta skirta Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918) pradžios prieš 100 metų sukakčiai. Motyve pavaizduota aguona virš metų skaičių „2014-18“ ir užrašo „The Great War Centenary“. Taip pat matomi monetų meistro ženklas, Briuselio monetų kalyklos ženklas su šalmuoto arkangelo Mykolo galva bei valstybės pavadinimas „BELGIE — BELGIQUE — BELGIEN“.
Motyvas
Monetos vidinėje dalyje pavaizduota aguona virš metų skaičių „2014-18“. Po šiais metų skaičiais įspaustas užrašas „Didžiojo karo šimtmetis“, o po juo – monetų kalyklos meistro ženklas ir Briuselio monetų kalyklos ženklas – šalmuota arkangelo Mykolo galva. Monetos vidinės dalies viršutiniame krašte išgraviruotas šalies pavadinimas trimis kalbomis: „BELGIE — BELGIQUE — BELGIEN“.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Pirmasis pasaulinis karas kilo iš Europos krizės po Austrijos ir Vengrijos sosto įpėdinio Franz Ferdinand nužudymo Sarajeve. Sąjungininkų įsipareigojimai, mobilizacijos ir viena kitai paskelbti karai per kelias savaites išplėtė konfliktą. Belgija buvo paskelbusi neutralitetą. Nepaisydama to, Vokietija pareikalavo laisvo kelio savo kariuomenei, kad galėtų pulti Prancūziją iš šiaurės. Belgijos vyriausybei šį reikalavimą atmetus, Vokietijos kariuomenė 1914 m. rugpjūčio 4 d. kirto sieną.
Invazija nulėmė Belgijos karo patirtį. Per kovas ir okupaciją buvo nužudyta daugybė civilių; sunaikintos gyvenvietės ir kultūros vertybės. Ypač išgarsėjo Leveno universiteto bibliotekos gaisras. Didžioji šalies dalis liko okupuota iki karo pabaigos. Belgijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Albert I., laikė nedidelį neužimtą žemės ruožą už Yser. Daugelis gyventojų pabėgo į Prancūziją, Didžiąją Britaniją arba neutralią Nyderlandų valstybę.
Vakarų Flandrija taip pat tapo Vakarų fronto dalimi. Prie Ypern vyko keli kruvini mūšiai. 1915 m. ten įvyko ir vienas pirmųjų didelio masto nuodingųjų dujų panaudojimų Vakarų fronte. Ilgus metus trukęs pozicinis karas paliko karių kapines, memorialus ir iki šiol kraštovaizdyje matomus pėdsakus.
Aguona, ypač anglakalbėse šalyse, tapo karo žuvusiųjų atminimo ženklu. Jos ryšys su Flandrija siejamas su kanadiečio karo gydytojo John McCrae eilėraščiu „In Flanders Fields“. Jis parašė jį 1915 m. po vieno iš bendražygių žūties prie Ypern. Eilėraštyje aprašomos aguonos tarp žuvusių karių kapų; vėliau dirbtinė raudona aguona paplito kaip atminimo ženklas.
Todėl Belgijai tuometinis šimtmečio minėjimas buvo tiesiogiai susijęs su nacionaline istorija. Šalis buvo ne tik karo veiksmų vieta, bet ir patyrė invaziją, okupaciją, gyventojų bėgimą bei sugriovimus. Angliškas pavadinimas „Great War“ taip pat nurodo tarptautiniu mastu paplitusią atminimo kultūrą, ypač buvusios Britų imperijos valstybėse, kurių kariai kovėsi ir buvo palaidoti Belgijoje.
Invazija nulėmė Belgijos karo patirtį. Per kovas ir okupaciją buvo nužudyta daugybė civilių; sunaikintos gyvenvietės ir kultūros vertybės. Ypač išgarsėjo Leveno universiteto bibliotekos gaisras. Didžioji šalies dalis liko okupuota iki karo pabaigos. Belgijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Albert I., laikė nedidelį neužimtą žemės ruožą už Yser. Daugelis gyventojų pabėgo į Prancūziją, Didžiąją Britaniją arba neutralią Nyderlandų valstybę.
Vakarų Flandrija taip pat tapo Vakarų fronto dalimi. Prie Ypern vyko keli kruvini mūšiai. 1915 m. ten įvyko ir vienas pirmųjų didelio masto nuodingųjų dujų panaudojimų Vakarų fronte. Ilgus metus trukęs pozicinis karas paliko karių kapines, memorialus ir iki šiol kraštovaizdyje matomus pėdsakus.
Aguona, ypač anglakalbėse šalyse, tapo karo žuvusiųjų atminimo ženklu. Jos ryšys su Flandrija siejamas su kanadiečio karo gydytojo John McCrae eilėraščiu „In Flanders Fields“. Jis parašė jį 1915 m. po vieno iš bendražygių žūties prie Ypern. Eilėraštyje aprašomos aguonos tarp žuvusių karių kapų; vėliau dirbtinė raudona aguona paplito kaip atminimo ženklas.
Todėl Belgijai tuometinis šimtmečio minėjimas buvo tiesiogiai susijęs su nacionaline istorija. Šalis buvo ne tik karo veiksmų vieta, bet ir patyrė invaziją, okupaciją, gyventojų bėgimą bei sugriovimus. Angliškas pavadinimas „Great War“ taip pat nurodo tarptautiniu mastu paplitusią atminimo kultūrą, ypač buvusios Britų imperijos valstybėse, kurių kariai kovėsi ir buvo palaidoti Belgijoje.