Liuksemburgas · Didieji kunigaikščiai Henri ir Guillaume

Guillaume gimė 1981 m. kaip vyriausias tuometinio sosto įpėdinio didžiojo kunigaikščio Henri ir iš Kubos kilusios Maria Teresa Mestre sūnus. Kai 2000 m. Henri paveldėjo sostą iš savo tėvo Jean, Guillaume tapo tiesioginiu sosto įpėdiniu. Sosto įpėdinio didžiojo kunigaikščio titulas Liuksemburge reiškia asmenį, kuris yra pirmas eilėje į sostą. Eidamas šias pareigas, Guillaume atliko reprezentacines užduotis ir atstovavo Liuksemburgui, be kita ko, per oficialius vizitus ir ekonomines misijas.

Didžioji kunigaikštystė yra parlamentinė monarchija. Didysis kunigaikštis yra valstybės vadovas, o politinė sprendžiamoji galia pagal konstituciją priklauso parlamentui ir vyriausybei. Todėl sosto paveldėjimas visų pirma įkūnija institucinį valstybės tęstinumą. Henri nuo 2000 m. ėjo didžiojo kunigaikščio pareigas. Po jo atsisakymo nuo sosto 2025 m. spalio 3 d. Guillaume tapo valstybės vadovu.

25-asis gimtadienis buvo laikomas dinastiniu ir biografiniu lūžiu: Guillaume iš esmės buvo baigęs mokslus ir vis dažniau ėmėsi viešųjų pareigų. Jis studijavo politikos mokslus, taip pat įgijo karinį parengimą britų Royal Military Academy Sandhurst. Jo vėlesnė santuoka su Stéphanie de Lannoy buvo sudaryta tik 2012 m. ir monetos išleidimo metu dar neturėjo reikšmės.

Liuksemburgas savo pirmosiose nacionalinėse 2 eurų proginėse monetose dažnai rinkosi temas iš didžiojo kunigaikščio rūmų istorijos ir dabarties. Tokie motyvai siejasi su ypatinga monarchijos padėtimi mažosios valstybės valstybiniame įvaizdyje. Valdančiojo didžiojo kunigaikščio ir tuometinio jo įpėdinio atvaizdas kartu pabrėžė esamą valstybės valdymą ir numatytą dinastijos tęstinumą. Apvalus gimtadienis tam suteikė aiškiai apibrėžtą ir oficialiai pagrįstą progą. Taigi ši laida suprastina ne tiek kaip vieno politinio įvykio atminimas, kiek kaip monarchinės įpėdinystės vaizdavimas.