Nyderlandai · 200 metų Karalystei

Jubiliejus buvo susijęs su 1813 m. atkurtu savarankišku Nyderlandų valstybingumu. Nuo 1795 m. Nyderlandai patyrė stiprią Prancūzijos įtaką. Po Batavische Republik 1806 m. buvo įkurta Napoleono brolio Louis Bonaparte valdoma Königreich Holland; 1810 m. Napoleonas tiesiogiai prijungė šią teritoriją prie Prancūzijos imperijos. Prancūzijos kariuomenei pasitraukus, 1813 m. laikinajai vyriausybei buvo perduotas administravimas, o paskutiniuoju vietininku tapusio sūnus Wilhelm Friedrich buvo pakviestas grįžti iš tremties.

Wilhelm Friedrich 1813 m. lapkričio pabaigoje išsilaipino Scheveningen ir netrukus buvo paskelbtas suvereniu kunigaikščiu. 1814 m. konstitucija apribojo jo valdžią ir sudarė konstitucinės monarchijos pagrindą. Tikrasis karaliaus titulas buvo suteiktas 1815 m. Po Wiener Kongress naujoji valstybė iš pradžių apėmė ir pietinius Nyderlandus, vėliau tapusius Belgija. Po 1830 m. revoliucijos ši teritorija atsiskyrė; atskyrimas sutartimi pripažintas 1839 m. Toliau keitėsi ir konstitucinė valstybės santvarka. 1848 m. konstitucinė reforma politinę atsakomybę iš esmės perdavė ministrams ir parlamentui, o monarchui teko daugiausia konstitucinis ir reprezentacinis vaidmuo.

Tai, kad jubiliejus buvo minimas jau 2013 m., nors karalystė formaliai susikūrė tik 1815 m., aiškinama skaičiavimu nuo 1813 m.: tuometinis politinis lūžis buvo laikomas atkurtos nepriklausomybės ir dabartinės monarchinės valstybės santvarkos pradžia. Todėl jubiliejiniai renginiai vyko 2013–2015 m.

Monetos išleidimas taip pat sutapo su sosto perdavimu. Beatrix 2013 m. balandį atsisakė sosto, o jos įpėdiniu tapo Willem-Alexander. Taigi dviejų monarchijos šimtmečių apžvalga sutapo su naujo valdymo pradžia. Šiame kontekste nenutrūkstama piešinio linija nurodo į dinastijos tęstinumą nepaisant teritorinių, konstitucinių ir visuomeninių pokyčių.