Coincard

Kreta nuo Candia, dabartinio Iraklio, užkariavimo 1669 m. buvo valdoma Osmanų imperijos. Daugiausia graikiškai kalbantys ir stačiatikiai salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybės kovose, tačiau Kreta netapo 1830-aisiais susikūrusios Graikijos valstybės dalimi. XIX a. antroje pusėje ne kartą kilo sukilimų. Juose politinių ir religinių teisių reikalavimai vis labiau siejosi su „Enosis“ tikslu – valstybiniu susijungimu su Graikija.

Po dar vieno sukilimo ir 1897 m. Graikijos–Osmanų karo įsikišo Europos didžiosios valstybės. 1898 m. buvo įkurta autonominė Kretos valstybė. Formaliu požiūriu ji liko pavaldi Osmanų sultonui, tačiau turėjo savo vyriausybę ir administraciją. Graikijos princas Georg buvo paskirtas vyriausiuoju komisaru. Autonomijos sprendimas politinės kovos neužbaigė. 1905 m. Eleftherios Venizelos, vėliau ne kartą tapęs Graikijos ministru pirmininku, vadovavo Theriso sukilimui prieš vyriausiojo komisaro administraciją. Sukilimas reikalavo politinių reformų ir glaudesnių ryšių su Graikija.

1908 m. Kretos liaudies atstovybė vienašališkai paskelbė susijungimą su Graikija. Graikijos vyriausybė ir didžiosios valstybės iš pradžių vengė oficialiai jį pripažinti, kad išvengtų naujo konflikto su Osmanų imperija. Tik 1912 ir 1913 m. Balkanų karai pakeitė politinę padėtį. Vėlesniais taikos susitarimais Osmanų imperija atsisakė pretenzijų į Kretą.

1913 m. gruodžio 1 d. per oficialią ceremoniją Firkas tvirtovėje, Chania uoste, buvo iškelta Graikijos vėliava. Tarp dalyvavusiųjų buvo karalius Konstantin I ir ministras pirmininkas Venizelos. Todėl 2013 m. pasirinkta tema siejosi su aiškiai datuojama kelis dešimtmečius trukusio politinio proceso pabaiga. Kartu ši sukaktis priminė Graikijos valstybės teritorijos susiformavimą Osmanų valdžios Balkanuose žlugimo kontekste.